PATALPŲ APŠILTINIMAS IŠ VIDAUS

PATALPŲ APŠILTINIMAS IŠ VIDAUS

     Norint patalpos viduje jaustis komfortiškai, būtina pastatų išorines sienas apšiltinti. Apšiltinti galima iš išorės arba vidaus. Pagal šilumos ir drėgmės mainų per išorės sienas dėsnius nustatyta, kad išorės sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, jeigu tankesni sienos sluoksniai įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams sluoksniai - sienos išorinėje pusėje. Todėl didžioji dalis pastatų apšiltinami iš išorės. Ir kuo šiltinimo sluoksnis bus storesnis, tuo labiau siena bus aukštesnių teigiamų temperatūrų srityje.  Tačiau yra atvejų, kai to padaryti neįmanoma - dažniausiai tai istoriniai architektūros paminklai senamiesčiuose, saugomose teritorijose. Įstatymas draudžia keisti tokių pastatų fasadų išorę. Arba kai apšiltinamas atskiras butas daugiabutyje. Tada lieka apšiltinti iš vidaus.

     Lyginant su apšiltinimu iš išorės, apšiltinimas iš vidaus turi trūkumų:

        - kuo storesnis šiltinančios medžiagos sluoksnis, tuo rasos (šalčio) taškas slenkasi arčiau vidinio paviršiaus. Tam tikrais atvejais siena visa gali peršalti, kas dar labiau mažina jos šiluminę varžą, mechaniškai ją ardo, atšilus siena šlapiuoja,

        - mažinamas patalpos plotas,

        - neatnaujinamas pastato fasadas,

        - sudėtinga apšiltinti perdangų ir pertvarų jungčių su išorės sienomis ir angomis vietas.

     Nežiūrint trūkumų, apšiltinimas iš vidaus turi ir pranašumų:

        -  apšiltinimo darbus galima atlikti bet kuriuo metų laiku,

        -  nekeičiami pastato fasadai. Tai labai svarbu, jeigu pastatas yra architektūros paminklas arba jeigu apšiltinamas atskiras daugiaaukščio butas, atskiri buto kambariai,

        - gaunama papildoma garso izoliacija,

        - nereikia naudoti atmosferos poveikiams atsparių ir brangių medžiagų.

     Taigi, pasigilinkime į procesus, vykstančius apšiltinus lauko sienas iš vidaus.

     Kaip visi esame susidūrę, kai mes užeiname į šaltą patalpą, jaučiamės nejaukiai ir pirmiausia įjungiame šildymą. Tada laukiame, kol patalpa sušils. Patalpos, apšiltintos iš vidaus, sušyla daug greičiau, tuo pačiu greičiau pasiekiama norima temperatūra, o taip pat, dėl pakankamai aukštų energijos kainų, žymiai sumažinamas energijos naudojimas, nes mažinamas patalpų sušildymo laikas. Sušildymo pagreitinimas susijęs su tuo, kad energija neeikvojama šaltų sienų šildymui, o įšyla tik oras. Pateiktame 1 brėžinyje galima palyginti sušilimo laiką ir patalpų temperatūrą su apšiltinimu ir be. Kaip apšiltinimo medžiaga panaudotos Pufatherm 7mm storio plokštės.

                                                          

                                                              1 brėžinys. Paviršiaus temperatūros kilimas su apšiltinimu ir be jo.

     2 brėžinyje matome, kad sienų temperatūra patalpų viduje, naudojant pufatherm®, aukštesnė, nei be pufatherm®, kas irgi sumažina patalpų sušildymo laiką. Kreivės brėžinyje parodo temperatūrų pokytį sienoje, t.y. kuo kreivė aukščiau, tuo aukštesnė temperatūra. Horizontalės ir kreivių susikirtimo taškas prie 0°C yra vadinamasis "rasos taškas“ arba "šalčio taškas".

     Kyla klausimas: „Ar galima užklijuoti dar storesnę šilumos izoliacinę plokštę ir taip padidinti sienos vidaus paviršiaus temperatūrą?“ Tai padaryti galima, bet iškyla klausimas, susijęs su statybine rasos taško problema. Rasos taškas – tai taškas pastato sienos viduje, kur vyksta vandens garų kondensacija, t.y. kai šiltas oras per sieną patenka išorėn. Vandens garams keliaujant iš patalpų vidaus į išorę jie palaipsniui šąla ir artėja prie temperatūros, esančios lauke. Kai temperatūra sienoje pasiekia 0°C, vandens garai kondensuojasi ir tampa vandeniu. Ir tada visa ši drėgmė kaupiasi sienoje. Jei pažvelgsime į šį reiškinį iš lauko pusės, tai žiemą kalba eina apie sienos peršalimo gylį. Kuo giliau siena peršąla, tuo blogiau. Remiantis statybinėmis normomis, tas vandens kiekis, kuris susikaupia šaltuoju periodu, turi išgaruoti per vasarą. Jei šios taisyklės nesilaikoma, tai gaunasi tokia situacija, kai siena būna pastoviai drėgna, o pasekmės yra pastovus sienos irimas. Ant šaltesnių ir sunkiau sušildomų sienų susidaro tinkamas mikroklimatas atsirasti pelėsiui su visomis iš to atsirandančiomis pasekmėmis. Pufatherm® 7 mm storis praktiškai leidžia neįtakoti statybiniam rasos taškui, pakelti vidinės sienos temperatūrą, užkirsti kelią pelėsių atsiradimui.
     Akivaizdus pavyzdys, kaip vidinės šilumos izoliacijos storis įtakoja rasos tašką, pateiktas 3 brėžinyje.

               Auksinė optimalios drėgmės patalpoje palaikymo taisyklė

Optimalios drėgmės patalpoje (santykinė oro drėgmė apie 50 – 60%) palaikymui būtina reguliariai kambarį vėdinti. Taip sudaromos sąlygos oro cirkuliacijai. Nors ir keista, bet šaltame drėgname ore vandens garų žymiai mažiau, nei šiltu oru. Tai susiję su tuo, kad šiltas oras gali sulaikyti žymiai daugiau vandens garų nei šaltas. Ši savybė susijusi su oro gebėjimu plėstis jam šylant. Orui šąlant, tas vandens garų kiekis, kurio oras negali sulaikyti, iškrenta kaip kondensatas. Akivaizdus pavyzdys matomas karštą dieną. Kai temperatūra staigiai krenta, tuojau pat prasideda liūtis, kuri užlieja tą regioną. Tas pats vyksta ir mūsų gyvenamose patalpose. Kai šiltas oras liečiasi su su šalta išorine siena patalpos viduje, tai ant sienos susidaro kondensatas. Jei dienos metu kambaryje keletą kartų plačiai atverti langą (užtenka 3 – 5 minutėms), taip sudarant intensyvią cirkuliaciją, tai šiuo trumpu laiku kambario oras sėkmingai išsivėdins, bet visi kiti kambario daiktai, tokie baldai, grindys ir t.t. išlaikys savo šilumą. Toks intensyvus vėdinimas ypač rekomenduojamas patalpoms su plastiko langais, kurie nesudaro galimybės oro cirkuliacijai.
   

     Auksinė optimalios drėgmės patalpoje palaikymo taisyklė

     Optimalios drėgmės patalpoje (santykinė oro drėgmė apie 50 – 60%) palaikymui būtina reguliariai kambarį vėdinti. Taip sudaromos sąlygos oro cirkuliacijai. Nors ir keista, bet šaltame drėgname ore vandens garų žymiai mažiau, nei šiltu oru. Tai susiję su tuo, kad šiltas oras gali sulaikyti žymiai daugiau vandens garų nei šaltas. Ši savybė susijusi su oro gebėjimu plėstis jam šylant. Orui šąlant, tas vandens garų kiekis, kurio oras negali sulaikyti, iškrenta kaip kondensatas. Akivaizdus pavyzdys matomas karštą dieną. Kai temperatūra staigiai krenta, tuojau pat prasideda liūtis, kuri užlieja tą regioną. Tas pats vyksta ir mūsų gyvenamose patalpose. Kai šiltas oras liečiasi su su šalta išorine siena patalpos viduje, tai ant sienos susidaro kondensatas. Jei dienos metu kambaryje keletą kartų plačiai atverti langą (užtenka 3 – 5 minutėms), taip sudarant intensyvią cirkuliaciją, tai šiuo trumpu laiku kambario oras sėkmingai išsivėdins, bet visi kiti kambario daiktai, tokie baldai, grindys ir t.t. išlaikys savo šilumą. Toks intensyvus vėdinimas ypač rekomenduojamas patalpoms su plastiko langais, kurie nesudaro galimybės oro cirkuliacijai.


 

                                                 3 piešinys

     3 piešinį panagrinėkime iš apačios į viršų. Įrodyta, kad šaltas oras turi mažiau drėgmės nei šiltesnis. Todėl., pvz., jei oras prie 0°C yra 100% santykinio drėgnumo, tai sušilus iki 12°C jo santykinė drėgmė bus mažiau nei 50%. Jei šį orą daugiau sušildyti, tai tas drėgmės kiekis, kuris prie 0°C buvo 100% , prie 20°C bus tik apie 27% santykinės drėgmės. Oras, kuris sušyla, gali sutalpinti didesnį kiekį drėgmės, kuo ir paaiškinamas santykinės oro drėgmės sumažėjimas duotame pavyzdyje, kai oras nuo 0°C sušyla iki 20°C .
     Dabar panagrinėkime paveikslą iš viršaus į apačią. Tarkime, kad temperatūra yra 20°C, o santykinė oro drėgmė 100%. Dabar orą šaldykime. Kadangi šaltesnis oras talpina mažiau drėgmės, tai vėstant orui nuo 20°C iki 14°C perteklinė drėgmė, duotu atveju apie 40%, tampa kondensatu. Toliau vėstant drėgmės perteklius toliau kondensuosis.
 

      Apibendrinimas. Naudodami vidinę šilumos izoliaciją galite pasiekti šiuos rezultatus:
        ⦁ palengvinsite sekančius apdailos darbus, nes iš karto gausite optimalų paviršių
        ⦁ galėsite patys, nesamdydami brangių darbuotojų, išlyginti savo sienas
        ⦁ panaudodami pufatherm® praktiškai nesumažinsite savo gyvenamojo ploto
        ⦁ pagreitinsite patalpos sušildymo laiką ir šilumos palaikymą šaltuoju metų laiku
        ⦁ nepakeisite pastato fizinius parametrus
        ⦁ sumažinsite brangstančias šilumos sąnaudas
        ⦁ apsaugosite save ir savo šeimos narius nuo pražūtingo pelėsių poveikio, kuris atsiranda drėgnuose ir vėsiuose patalpose
        ⦁ išlaikysite savo namus vėsesnius karštomis ir tvankiomis dienomis